Naktiniame gyvenime sukuosi plius minus pusę savo gyvenimo, tad pirmą kontaktą su Opiumu prisimenu labai miglotai. Jei tiksliau – neprisimenu. Tiksliai žinau tik faktą, kad prieš kelis metus V pasiūlė pradėti Digital Tsunami vakarėlių seriją. Nuo tada Opiumas tapo lankomas reguliariais intervalais ir kažkokios datos bei veidai atminty jau turi kontūrus.

Geriausias (ne)prisiminimas iš Opiumo – kai mane apsauga išmetė iš Boiler Room vakarėlio, kuriame pats ir grojau. Už ką? Iki šiol nežinau. Prisimenu tik tiek, kad stoviu lauke, rūkau ir stebiuosi, kodėl aš ne vidiniame kieme, o už durų. Viskas baigėsi tuo, kad paskui važiavau į Kauną ir į draugo butą lipau per stoglangį, nes spyna neklausė.

Tokių istorijų net nėra kaip sugalvoti – tokie dalykai tiesiog nutinka.